Kiekvienai nuotakai jos vestuvinės suknelės klausimas yra svarbus. Ji nori žinoti, ar ta suknelė tikrai gerai atrodys, o nereta nuotaka sutiktų vietoje geros gražios ir prabangios suknelės atsisakyti, pavyzdžiui, pirties svečiams ar kažko kito. Jeigu jums atėjo tas metas, kada laikas rinktis vestuvinę suknelę, nedelskite ir imkitės veiksmų. Tačiau viską darykite organizuotai ir tikrai išsirinksite geriausią, gražiausią, jūsų vertą suknelę. Numatykite, į kokias parduotuves eisite
Galima iškart pasidaryti tam tikrą maršrutą prekybos centruose (netgi keliuose), ir kitur mieste, kur yra vestuvinių suknelių salonai. Ten pasivaikščiosite, rasite sukneles, atėjusios iškart pasakysite savo lūkesčius, tuomet pasimatuosite, pasižymėsite užrašų knygelėje, ar buvo, kas patiko, ir kokia kaina. Tik tada, kai apeisite visus salonus, jau žinosite realų pasirinkimą.
Pradėkite anksčiau
Nors suknelių visada užteks visoms nuotakoms (kitaip negu, pavyzdžiui, sodybų nuomai), tačiau suknelę reikia išsirinkti anksčiau. Jeigu to nepadarysite, negalėsite susikaupti, visą laiką galvosite tik apie tai ir jums bus labai svarbu. Be to, jeigu kas nors seksis ne visai sklandžiai, turėsite dar laiko per naują rasti sprendimą.
Pasiskambinkite su pasiūlymais ir užklausomis
Skaityti straipsnį “Ką verta žinoti, perkant vestuvinę suknelę” »
Visų pirma, vandens šildytuvai dabar labai populiarūs yra tiesiog prie vonios ar kriauklės prijungti. Tai gali būti ir visai mažutis 10 litrų boileris, kurio pilnai pakanka, pavyzdžiui, indų plovimui. Vonioje žmonės stato bent 30 litrų boilerį, ir šis jau būna laikomas mažu. Štai Elena, kuri kartais maudosi būtent su tokiu boileriu, sako, kad pati taip gyventi tikrai nenorėtų: „Kai nuvažiuoju pas tėvą į svečius, tada tenka prisitaikyti, jeigu užtrunku kelias dienas ir prireikia eiti į dušą. Arba kartais kur nors hosteliuose, nuomojantis ne savo mieste būstą būna tas pats boileris. Aš manau, to 30 litrų boilerio pilnai pakanka viengungiui vyrui. Tačiau vienam vyrui apskritai mažai ko reikia. Jis gali gyventi bendrabutyje, svarbu, kad turėtų garažą. Visko reikia moterims ir vaikams. Boilerio bei karšto vandens irgi. Taigi, ten pas tėvą yra 30 litrų boileris. Kaskart kai maudausi turiu labai taupyti, tiesiog tenka ne pilti vandenį, o juo apsišlakstyti, nes kitaip paskui nelieka karšto vandens plaukams išplauti. Plaukai mano ilgi, iki menčių apačios. Taigi, išsimuilinu šampūnu – pirma eilė. Tada reikia gerai išplauti. Tada dedu plaukų balzamą arba kaukę nes kitaip nepavyktų iššukuoti. Trečia eilė vandens. Ir čia labiausiai jo reikia, daugiausiai, nes jau tada turiu iš plaukų išplauti viską. Taigi, toks elektrinis boileris visada priverčia ir sutaupyti vandens. Na, nenori viršyti tų 30 litrų ir tada pajusti ledinio vandens atitekėjimą. Deja, vis tiek kartais maudynės ir pasibaigia taip, ne visiškai išsiplovus galvą. Arba visą laiką taupant, tenka tiesiog plautis vėsoku, drungnu vandeniu“, – sako ji.
Vienas iš dalykų, kurie tikrai vienašališkai gali būti pavadinti drabužių sugadinimu – tai jų susitraukimas. Ir tai tikrai ne naujiena daugybei žmonių, kadangi rūbai tikrai dažnai susitraukia, jeigu būna skalbiami netinkamai. Arba žmonės pasirenka netinkamas programas skalbimui, per aukštą ar per žemą temperatūrą, arba pati mašina nedaro to, ką turėtų daryti ir tiesiog skalbia ne pagal programą, savaip, ir sugadina. Eglė prisimena, kaip neteko mėgstamiausios suknelės: „Turėjau tokia vilnonę ilgoką suknelę. Ji buvo šiek tiek ilgesnė negu iki kelių ir man kažkaip visada atrodydavo, kad ji galėtų būti šiek tiek trumpesnė, kad labiau atitiktų madą. Nepaisant to, ji buvo mano mėgstamiausia, ją vilkėdavau labai dažnai į darbą, žiemos metu su suknele, kuri vilnonė ir ilgoka, eiti į darbą tikrai smagu. Kartą sugedo mašina, prasidėjo kažkokie pasispardymai. O kai išsiėmiau skalbinius, pamačiau, kad mano žalioji suknelė daug mažesnė. Na ir gerai, pagalvojau, dabar turėsiu trumpesnę, kaip ir norėjau. Deja, ją apsirengus kažkaip jau nesmagiai jaučiausi, tai suknelei tiesiog netiko būti trumpai ir ankštai, taigi, greitu metu man paskui teko ir išvis su ja atsisveikinti“, – pamena Eglė.
Pasigilinus plačiau, matome, kad visą evoliuciją nulėmė žvėriškas išlikimo troškimas. Rūšys, kurios būdavo stipriausios, gražiausios – išlikdavo. Rūšies atstovai, kurie būdavo gražiausi, stipriausi – gyvendavo ilgiau, išsikovodavo geras pozicijas. Šiais laikais psichologai propaguoja silpnumo visuomenės skatinimą – skatinama nebijoti būti silpnais, netgi tai laikoma puikiu dalyku. Tačiau ar būtume dabar mes, jeigu anksčiau, prieš tūkstančius metų, mūsų protėvių gentyse būtų buvęs propaguojamas silpnumo kultas? Būtume išnykę kaip ir neandartaliečiai bei kitos Sapiens gentys. Tad prigimtis klyksmas kiekviename mumyse būti gražiu – tai nėra perfekcionistų visuomenės bruožas. Tai normalus ir gamtinis dalykas, reiškinys. O kadangi šiuolaikinė medicina siūlo pagalbą sergantiems įvairiomis ligomis ir mes tai laikome sveikintinu dalyku, gal reikėtų nustoti smerkti ir tą medicinos rūšį, kuri padeda pagražinti išvaizdą. Nes išvaizda iš tiesų yra graži.
Tokios paslaugos kaip